Laido ir Eivos upių santaka

Čia yra dviejų upių santaka.

Deila praėjo šią santaką. Tolumoje matėsi pilies griūvėsiai. Griūvėsiai, pasakykite man savo istoriją,- pagalvojo Deila ir perėjusi tiltelį pasuko link griūvėsių.

Safė su Feniu vis dar klajojo po slėnį. Baltasis feniksas klyktelėjo ir pakilo į orą. Danguje skraidė erelis. Fenis jau buvo pasiruošęs kovai ore. Erelis kartą tūžmingai kirstelėjo snapu, bet albinosas nė neatsikirto. Rudasis paukštis vėl puolė. Šįkart Fenis atsitraukė ir plastelėjo vieną stiprų mostą. Iš sparnų išlėkė kelios juodos juostelės. Jos nustūmė erelį toli, toli. " Tai bent " pamanė elfė. Ji visdar žiūrėjo į dangų nors feniksas jau tupėjo jai ant peties. Vis dėl to jie patraukė tolyn.

Deila apsisuko ir grįžo. Ją pakerėjo šios upės santaka. Nuo vandens purslų šoko mažos vaivorykštės. Kaip stebuklinga...
Galvojo profesorė ir tada pamatė Safy. nutarė ją pasivyti,, taigi dar kartą metusi žvilgsnį į vandenį, nuskubėjo.

Keiswindra atėjo čia tik pasigrožėti vaizdu. staiga jai pakilo noras išsimaudyti tad ji nuskubėjo prie ežero.

Deila jau kelintą kartą ėjo pro šalį. Tada prisiminė, jog turi reikalų ir sau pasižadėjo: kadanors aš čia ateisiu ir pabūsiu ilgiau...

Luna nusileido prie vandens. Tada įbrido į vėsų naktinį vandenį. Po kurio laiko drakonė jau nardė upių santakoje. Pilnatis apšvietė vandenį. Luna išnirus iš vandens pakilo ir nuskrido toliau.

Safė pasvirduliuodama vandė eiti pilies link, bet nusprendė, jog nieko nebus. Elfė atsisėdo ant kranto ir įmerkusi kojas į vandenį pradarė buteliuką nuo galvos sukimosi. Į nosį trenkė ramunėlių kvapas. Safė nenorom gurgštelėjo lašelį ir galvos sukimasis praėjo. Atėjo laikas tabletėms. Kai išlupo vieną tabletę kvapo nebuvo jokio, bet kai įsidėjo ją į burną kartumas ir rūgštumas susimaišė tarpusavyje ir atrodė, jog vien nuo tabletės buvo galima apsivemti. Ji buvo TOKIA šlykšti, TOKIA neapsakomai šlykšti, bet kai ji buvo nuryta Safei vemti nebesinorėjo. Patenkinta, kad pagerėjo ji nusprendė dar pavaikštinėti.